Istorija


 Iš Skirmanto Andriušio rinkinio. Aukštesniosios milicijos mokyklos II laidos baigimo vinjetė


1918 metais, Lietuvos Respublikai paskelbus Nepriklausomybę ir kuriant savą miliciją (tik 1924 m. sausio 1 d. milicija buvo pervadinta į policiją), buvo itin aktualus kadrų rengimo klausimas.

Pirmieji milicininkai buvo labai įvairūs: tarnavę rusų kariuomenėje, vokiečių žandarmerijoje arba niekur jokio karinio apmokymo neišėję miesto gyventojai ir ūkininkai. Nebuvo vieningos uniformos, vyravo mišri apranga, kartais užteko tik raiščio ant rankovės, ginkluotė – įvairiausių modelių ir būklės šautuvai, pistoletai, kardai.


Aukštesniosios policijos mokyklos X laidos baigimo vinjetė

 

Didžiojoje Lietuvos dalyje veikė iš karo belaisvių (tuomet liaudyje vadintų „plienčikais") susibūrę nusikalstami susivienijimai, pradėjo kelti galvas Sovietų Rusijos remiami asmenys bei formuotis jų kariniai dariniai, pietinėje šalies dalyje veikė lenkų reakcionieriai. Milicijai teko aktyviai priešintis ginklu ir patirti aukų, jai, kaip kertinei teisėtvarkos institucijai, darbo netrūko, bet buvo stokojama elementarių profesinių žinių. Tarnaujantieji milicijoje buvo įvairių profesijų žmonės, tarp jų nemažai buvo ir pradinio mokslo cenzą turinčių žmonių (ypač iš eilinių milicininkų), o turint omenyje, kad tuo laikmečiu buvo itin aukštai vertinamas net ir vidurinis (gimnazijos) išsilavinimas, aukštojo mokslo cenzą turėjo tik vienetai. Nepaisant itin sunkių to meto sąlygų, buvo pradėtas policijos kadrų rengimas savose mokymo įstaigose.

 

Pirmoji milicijos kadrų kalvė buvo ne visai legali ir vadinosi milicijos rezervu, kurio įkūrimo pradžia – 1922 metų lapkričio 1 d. Kaune. Tuometis Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento direktorius Juozas Navakas (pareigybė analogiška dabartiniam policijos generaliniam komisarui) išleido įsakymą Nr. 37, kuriame buvo skelbiama: „Nuo lapkričio 1 d. sudaromas milicijos rezervas – mokykla, kurios buveinė skiriama Kaune, Linksmadvaryje. Įsakymą galima traktuoti kaip ir ne visai teisėtą, nes jį pasirašė tik departamento direktorius, o pagal tuo metu galiojusią tvarką steigti policijos mokyklą turėjo tik vidaus reikalų ministras, o sudaryti pareigūnų rezervą buvo departamento direktoriaus kompetencija, tad J. Navakas savotiškai rizikavo savo atsakomybe, bet į teisėtumą nelabai kas atkreipė dėmesį, ir tuoj pat milicijos rezervas-mokykla buvo pavadinta aukštesniąja milicijos mokykla. Mokykla rengė policijos valdininkų kursus, o eiliniai milicininkai pradėti rengti 1923 metais Rokiškyje, įsteigus žemesniąją policijos mokyklą. Greičiausiai dėl to, kad nedidelė mūsų valstybė buvo nepajėgi išlaikyti dvi policijos mokymo įstaigas, 1926 metais Rokiškio žemesnioji policijos mokykla buvo panaikinta, sujungiant su Kauno aukštesniąja milicijos mokykla. Policijos valdininkai ir eiliniai policininkai sistemingai rengiami nebuvo (kaip tai daroma šiuo metu), mokykloje veikė tik nuolatiniai kvalifikacijos kėlimo kursai, tačiau tokia policijos mokslo sistema veikę gana sklandžiai ir atitiko to laikmečio realijas. Aukštesnioji policijos mokykla organizavo viešosios, pasienio, kriminalinės, gelžkelių ir kitų policijos rūšių pareigūnų trumpalaikius ir ilgalaikius kvalifikacijos tobulinimo kursus. Į mokyklą buvo priimami jau tarnaujantieji policijoje, paprastai žemesnio rango valdininkai ir eiliniai policininkai – kandidatai į valdininkus. Kaip minėjau, jų išsimokslinimas buvo labai skirtingas, bet tarp kursantų buvo žmonių, baigusių ir aukštesnįjį bei aukštąjį mokslą, jie tapdavo policijos valdininkais. Kvalifikacijos kėlimo kursų trukmė buvo labai įvairi – nuo poros savaičių iki aštuonių mėnesių. Tik 1935 metais buvo patvirtintas policijos mokyklos Statutas, kuris nustatė, kad pagrindinių kursų mokslo trukmė – vieni metai, o trumpalaikių kursų trukmę pagal poreikį nustatydavo Policijos departamentas. Mokykloje buvo dėstomos šios disciplinos ir dalykai: lietuvių kalba, Tėvynės pažinimas, politinės srovės ir jų veikimas, higiena, raštvedyba, sanitarija ir pirmoji pagalba, rikiuotė, anatomija ir fiziologija, topografija, ginklai ir šaudyba, priešlėktuvinė ir priešcheminė apsauga, policinė ir administracinė teisė, valstybinė teisė, baudžiamoji teisė, baudžiamasis procesas, kriminalistika, civilinė teisė, kvotos ir kratos, policijos taktika. Aukštesnioji policijos mokykla neturėjo nuolatinio pedagoginio personalo, buvo tik trys administracijos tarnautojai (mokyklos viršininkas, inspektorius ir instruktorius), tačiau dėstyti buvo kviečiami didelę patirtį turintys policijos praktikai, vadovai bei akademinės bendruomenės nariai – garsūs to meto mokslininkai. Policijos mokyklos viršininkais 1922 – 1940 metais tarnavo S. Mickevičius, A. Ramanauskas, V. Jankauskas, A. Janušonis, V. Remeikis, J. Mučinskas.


Aukštesniosios policijos mokyklos nuovadų viršininkų kursų laida prie senojo mokyklos pastato Linksmadvaryje.



Žemesniosios policijos mokyklos I laidos mokiniai prie mokyklos pastato Rokiškyje. Pastatas išlikęs iki mūsų dienų.


Šaudybos užsiėmimai aukštesniojoje policijos mokykloje.


Per egzistavimo laikotarpį aukštesnioji policijos mokykla išleido 61 kvalifikacijos tobulinimo kursų laidą. Rokiškio žemesnioji policijos mokykla per trejus egzistavimo metus išleido 11 kursų laidų. 1939 metais, Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, kursai buvo organizuoti Vilniuje, bet išleidus tik dvi laidas kursų veiklą nutraukė sovietinė okupacija. Aukštesnioji policijos mokykla naujosios sovietų valdžios buvo uždaryta, policija reorganizuota į SSSR Darbininkų ir valstiečių miliciją, senuosius policijos kadrus atleidžiant, dauguma jų sulaukė liūdno likimo – buvo represuoti ar ištremti.


Aukštesniosios policijos mokyklos mokiniai prie vėlesnio mokyklos pastato Kaune. Dabar čia įsikūręs Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetas


Informaciją paruošė

Skirmantas Andriušis

Marijampolės apskrities policijos viršininkas

LT EN
Home   Sitetree   Email   Print   Access  

Naujienos